švėtrinėti

švėtrinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. Gl, Vdžg vaikštinėti, žioplinėti: Antai tavo Juozas švėtrinė́ja po jomarką Plk. Švėtrinė́ja šę i tę – nieko iš jo nėr. Jrb.